„Kranto“ mokyklos pedagogai tęsia tarptautinio projekto „Sveiki vaikai = Sveika Europa: žingsniai sveikos gyvensenos link“ veiklas: tai jau ketvirtoji išvyka šiais mokslo metais.

Vizito „rėmai“ Lenkijoje.

 Susitikimas Lenkijoj, Žukowo pradinėje pajūrio gynėjų mokykloje (1-6 klasės, apie 700 mokinių) įvyko gegužės 17 – 21 dienomis. Vėl sėkmingai susirinko darbo grupės iš visų devynių projekte dalyvaujančių šalių (Austrija, Bulgarija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Italija, Turkija, Lenkija, Lietuva). Šįkart „Kranto“ komandoje dalyvavo penkios mokytojos: projekto koordinatorė Vilma Žvinklienė, pradinių klasių mokytojos V. Mažeikienė bei J. Gilvonauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui I. Rankelienė bei istorijos mokytoja V. Triuškienė. Penkios vizito dienos Lenkijoje buvo ypač turiningos. Buvo numatyti keli tikslai: projektinę veiklą tęsdamos šalys-partnerės pasikeitė stalo žaidimais „Energijos ir vandens tausojimas“ (žaidimus kūrė mokiniai), pasidalino patirtimi apie Žemės dienai paminėti organizuotus renginius, susipažino su Lenkijos švietimo sistemos ypatumais ir mokymo metodais, praplėtė žinias apie lenkų kultūrą, papročius ir tradicijas Žukowo regione. Svarbiausi pasiekti šio etapo rezultatai džiugino. Jau be minėtų įgyvendintų tikslų buvo parengti du klausimynai: vienas - įvertinti mokinių nuomonę apie projekto veiklą, o kitas - skirtas įvertinti mokinių žinias iš pirmųjų projekto metų temų. Taip pat sudaryti minėtų žaidimų rinkiniai, nutarta savo šalyse aplankyti saugomas teritorijas ir paruošti pristatymus (išskiriant ekologines problemas ir jų sprendimo būdus) apie jas iki kito vizito Italijoje. Aptartos ir tolimesnės projekto veiklos.

Kas nuveikta vardan Žemės „Krante“ pavasarį?

Viena prasmingiausių ir labiausiai atskleidusi mokinių sąmoningumą, buvo Žemės dienai skirta savaitė. Komandinio darbo įgūdžius galėjo formuoti ne tik mokytojai ir vyresniųjų klasių moksleiviai, bet ir pradinių klasių vaikai. Jie visą tą savaitę (03-19 – 03-22) kūrė ir iliustravo gamtosauginį kodeksą. Šią veiklą inicijavo kitas tarptautinis mūsų mokyklo projektas „Mažiau šiukšlių“. O renginius pradėjo kovo 19 dieną Žemės dienai skirtos vėliavos pakėlimo ceremonija mokyklos aktų salėje, kurią iškilmingumu papuošė muzikos mokytojo R. Stoškaus bei choreografės V. Zacharevičienės parengti ugdytiniai. Kovo 20 dieną vyko graži akcija „Įkvėpkime gyvybę“ - panaudodami antrines žaliavas (senus plastikinius indelius) pradinių klasių mokiniai sėjo iš projekto šalių parsivežtas gėlių, žolelių ir daržovių sėklas. Ketvirtadienį įvyko mokinių puikiai įvertintas „Protų mūšis“ tema „Nacionaliniai ir regioniniai parkai bei rezervatai Lietuvoje“ (organizatorė – geografijos mokytoja A. Remeikienė). Šiame mūšyje dalyvavo mišrios klasių ir mokytojų komandos. Penktadienio rytą savaitę užbaigė 5 – 10 klasių mokinių sukurtų stalo žaidimų apie vandens ir energijos tausojimą pristatymas. Žaisti žaidimus galėjo visi panorėję. Beje, visą savaitę mokyklos erdvėse veikė net trys parodos: vandens ir energijos tausojimo plakatų paroda iš mūsų mokyklos ir kitų projekto šalių, inkilų paroda (mokyt. V. Brazauskas) ir fotografijų paroda „Mano augintiniai“ (mokytojos A. Remeikienė ir S. Brazauskienė). Žemės dienai skirtos savaitės mokiniai lauks ir kitąmet, nes tiek turtingų ir įdomių veiklų suburia daug mokinių bendriems tikslams ir bendravimui.

O ankstyvą vasarą?

Birželio 4 d. „Kranto“ mokyklos 7c klasės mokiniai kartu su auklėtoja ir projekto koordinatore V. Žvinkliene bei projekto darbo grupės narėmis D. Straukiene ir R. Rusteikiene išėjo į sveiką gyvenseną propaguojantį turistinį žygį Pajūrio regioniniame parke. Pėsčiomis nukeliauta apie 19 km. Žygis prasidėjo Pajūrio įtvirtinimuose Memel-Nord (II Pasaulinis karas), o baigėsi Palangos botanikos parke. Mokiniai buvo skatinami ne tik laisvalaikį leisti draugiškai ir atsakingai, bet ir pajausti sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo akimirkas. Aplankyti pajūrio įtvirtinimai, išklausytos dvi gido Igorio Osnač ekskursijos apie Memel – Nord įtvirtinimų istoriją bei gintaro gaudymo paslaptis ir kilmę. Iš arti pamatyti gamtos paveldo saugomi objektai: Nemirsetos pajūrio baltosios ir pilkosios kopos, Olando kepurė, pajūrio riedulynai, augmenija, Plocio ežero rezervatas, eita ekologiniu gamtos pažinimo taku „Litorina“. Pajūrio regioninio parko direkcijoje mokiniai turėjo galimybę aptarti su ekologu Pajūrio regioninio parko ekologines problemas. Stebėti žuvėdrų pulkai, pačių gaudyti gintarai, ragauta tėvų išvirta gardi sriuba, inscenizuota garsi legenda apie Jūratę ir Kastytį, nuovargis kojose – visa tai mokiniams paliko neišdildomus įspūdžius ir norą žygį pakartoti. Ypač džiugu, kad žygį organizuoti padėjo iniciatyvūs tėvai L. Ruseckas, R. Strauka, B.Gedvilienė, kurie visus nustebino ne tik parengtomis užduotimis ir vakariene, bet ir įteikdami žygio sertifikatus.

Kultūrinė veikla Lenkijoje buvo ypač turininga.

Żukowo miestelis (6,236 gyventojų) plyti Šiaurės LenkijojeKartuzų rajone, Pomeranios regione į pietus nuo Gdansko. Aplankėme čia Malborko pilį – buvusią kryžiuočių sostinę. 1997 metais Marienburgo pilių kompleksas buvo įrašytas į prestižinį UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą. Tai didžiausia gotikinė mūro pilis Europoje. Kryžiuočių ordino naudojamas pilies pavadinimas – Marienburg – Marijos miestas. Ji reikšminga ir Lietuvos istorijai. Trakų pilis, lyginant su Marienburgo (dab. Malborko), yra lyg mažytis perlas, supamas ežero vandenų, toks savas ir artimas. O buvusi kryžiuočių sostinė savo milžiniškais tūriais, neįveikiamomis sienomis ir niūria gynybinių vartų ir bokštų didybe ir šiandien tarsi byloja – iš čia išvykdavo vyrai užkariauti pagonių žemių, čia buvo puoselėjami ir Lietuvos pavergimo planai.

Vieną pusiaudienį projekto dalyviai praleido Gdanske – viduramžių mieste ir „solidarumo” gimtinėje. Vaikštinėdami Gdansko senamiesčiu jie gėrėjosi daugybe gotikos, renesanso stiliaus pastatų, kuriančių pakilią nuotaiką. Žvalgydamiesi po spalvingas parduotuvėlių vitrinas praėjo „Karališkuoju keliu“ vadinama Dluga gatve, kurios pusiaukelėje iškilęs Miesto rotušės, pastatytos XIII a., bokštas. Dabar čia įsikūręs Gdansko istorijos muziejus. Pro „Žaliuosius“ vartus visi pasiekė senąją uosto krantinę. Dideli laivai, rodos, šiandien skirti tik turistams pasidžiaugti, o buvę pirklių pastatai vilioja prabangiais restoranais ir suvenyrų parduotuvėmis.

Greta įsikūrę Gdanskas, Sopotas ir Gdynia sudaro vadinamąjį Trimiestį (Trojmiasto), kuriame gyvena per 1 mln. gyventojų. Sopotas – tai populiarus Lenkijos pajūrio kurortas, triukšmingumu kiek primenantis lietuviškąją Palangą. Monte Cassino alėja – pagrindine Sopoto arterija projekto dalyviai galėjo nukeliauti tiesiai į ilgiausią Europoje, net 511 metrų, molą.

Daug įspūdžių išliko aplankius Kašubų etnografinį muziejų po atviru dangumi, pavaikštinėjus po Szymbarke - aukštyn kojom apverstą namą ir išgyvenus požeminiame bunkeryje bombardavimo inscenizaciją.

Vaikštant Lenkijos pajūriu ir po kopas neapleido jausmas, kad čia galima jaustis kaip namie. Lenkai kaip ir lietuviai vertina natūralų gamtos grožį, saugo ir puoselėja šį nacionalinį gamtos turtą.

 

„Kranto“ lietuvių kalbos mokytoja metodininkė,

projekto komandos narė Rasa Rusteikienė

 

Pastaba. Projekto veikla finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Straipsnyje pateikta informacija atspindi dotacijos gavėjo, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos komisijos ar jos institucijų požiūrį. Europos komisija neatsako už medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.

 

 

1 2 3 4 5
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Pagrindinis puslapis > Naujienos
......................................................................................................................................................................................................
© 2012 Rasa Jeriomenkienė

Informacija atnaujinta 2013 m. birželio 23 d.