Ruduo

 

Ruduo- tai metų laikas, kai medžiai nusidažo gražiausiomis spalvomis. Akį džiugina geltoni, rusvi lapai. Klevų viršūnės dega raudonai. Kai šiltą vasaros vėjelį pakeičia žvarbūs rudens vakarai, žalia žolė pasislepia po spalvingiausiais medžių lapais. Įpusėjus rudeniui medžiai pameta savo lapus, dangus nusidažo pilkai, bet ir tada vaikams linksma – jie gali šokinėti per balas, džiaugtis kad ir nelabai šiltu, bet lietučiu. Suaugusieji tokiomis dienomis nuliūsta – jie nebedrįsta bėgti kartu su vaikais ir taškytis balose. Jie tada supasi į šiltą antklodę ir mėgaujasi šiltu arbatos puodeliu ir knyga. Tie, kurie nemėgsta lietaus, ilgesingai laukia žiemos – pirmojo sniego, šerkšno, varveklių...

Beatričė Idzelytė, 7b

 

Laiškas Žemei

 

Kiek daug Tu mums duodi, Žeme: džiaugsmą vasarą bėgioti basiems po žolę, karštas dienas, kai tik ir norisi laižyti ledus gulint prie artimiausio vandens telkinio, nuostabiai baltas snaiges, kurios tyliai leidžiasi ant nosies ir greit išnyksta, palikdamos miniatiūrinę balutę. Tu duodi mums gyvenimo džiaugsmą. O ką mes duodam Tau?

Dalis žmonių per dienas sunkiai dirba, kad uždirbtų, palaikytų tvarką ar padėtų artimiesiems. Kita dalis dykaduoniauja, guli prieš televizorių ir nesupranta, kokią didelę galimybę jie gavo. Ne visiems tokia galimybė pasitaiko – laimė gyventi. Tai didžiausia dovana, kurią gauna tik išrinktieji. Mano manymu, turime džiaugtis gyvenimu ir išnaudoti kiekvieną akimirką, kurią turime čia, Žeme. Juk mes čia tik trumpam.

Savo ir visų žmonių vardu noriu atsiprašyti Tavęs, Žeme, kad trumpam užsukę į Tavo svetingą glėbį, po savęs mes paliekame didžiules šiukšlių krūvas, naikiname Tave ir išeiname... Atleisk mums.

Rugilė Birbalaitė, 7b

 

 

***

Atėjo pavasaris, iš sniego gniaužtų išsilaisvina pirmieji augalai. Nuo medžių tirpsta šerkšnas. Ištirpęs sniegas subėga į upelius ir ežerėlius. Pabudę laukiniai gyvūnai vaikštinėja po miškus, medžių viršūnėse ūbauja pelėdos, čirškia žvirbliai, nedrąsiai sprogsta medžių pumpurai, skleidžiasi gėlės. Žmonių vaikai krykštaudami bėgioja po pievas.

Liutauras Grigonis, 7b

 

***

Žmonės yra žiaurūs – jie žudo žemę ir apsimeta, kad nesupranta, ką daro.

 

Kristupas Ąžuolas Gerulis, 7b

 

 

***

Nuo senų senovės žmogus gyveno gamtoje. Gamta - tai tarsi antri mūsų namai. Žmogus čia gali rasti ramybę, grožį, paguodą. Dažnai žmogus gamtoje išsako slapčiausias mintis, papasakoja savo bėdas ir vargus. Žmogus suaugęs su gamta. Miškas jam žadina ne tik jausmus, bet ir kūrybines galias.

Seniau žmonės ne tik naudojosi gamtos teikiamomis gėrybėmis, bet ir mokėjo su didele meile ir pagarba ja rūpintis ir ją tausoti.

Žmogus ir gamta – tai viena. Naikindamas gamtą, jis naikina pats save.

 

Julius Juknys, 7b

 

***

Man kiekvienas metų laikas turi savo spalvą, kvapą, jausmą. Bet ryškiausia, spalvingiausia, gražiausia, kvapniausia ir jausmingiausia yra vasara.

Vasarą pabunda jausmas, lyg nebūtų jokių atsakomybių, vasarą norisi tik ilsėtis ir nieko nedaryti. Medžiai nokina vaisius, visi paukščiai čiulba lyg išprotėję, saulė kaitindama kraustosi iš proto.

Man labiausiai patinka tokios vasaros dienos, kai lauke būna labai karšta, o aš guliu prie jūros ir lėtai valgau ledą. Tokios dienos nuostabiausios, nes nėra jokių rūpesčių ir aš galiu mėgautis vasaros ramuma.

Man patinka kiekviena vasaros minutė – nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. Man patinka rytas, nes visi paukščiai, pabudę iš miego, pradeda čiulbėti, žolė pasidengusi mažyčiais rasos lašeliais. Tada jauti, kaip gamta pabunda. Diena patinka, nes gali susitikti su draugais. Dievinu tą jausmą, kai važiuojant dviračiu vėjas kedena mano plaukus.

Vasaros vakaras – pats mėgstamiausias mano laikas. Nieko nėra geriau, nei ilgi pasivaikščiojimai lauke jaučiant, žvelgiant, kaip saulė slepiasi už horizonto, kaip oras po truputį vėsta, bet vis dar nenori eiti namo.

 

Justina Dargytė, 7b

 

 

 

 

 

Pagrindinis puslapis > Naujienos
......................................................................................................................................................................................................
© 2012 Rasa Jeriomenkienė

Informacija atnaujinta 2017 m. kovo 18 d.