Tarptautinis projektas

„Sveiki vaikai = sveika Europa: žingsniai sveikos gyvensenos link“

„Krante“ baigiasi

 

 

 

Tarptautiniai projektai – tai galimybė ir mokytojams, ir mokiniams pažinti pasaulį, palyginti jį su savuoju. Tik aktyviai veikdami mokomės savanoriauti, ugdytis atsakomybę, sąžiningumą, pagarbą bei toleranciją. Šis tarptautinis projektas „Kranto“ pagrindinėje mokykloje tęsėsi net dvejus metus. Projekto koordinatorė – anglų kalbos mokytoja metodininkė Vilma Žvinklienė nuoširdžiai džiaugėsi, kad nuveikta nemažai. Apie įvairiausias projekto veiklas ir atliktus gražius darbus su mokiniais mokykloje spaudoje dalinomės ne kartą. Beveik visa mokyklos bendruomenė buvo skatinama ieškoti įdomesnių sveikos gyvensenos ugdymo formų ir būdų, domėtis sveikos mitybos klausimais, tyrinėti elektros ir vandens taupymo problemas. Mokiniai aktyviai rūpinosi mokyklos aplinka, buvo mokinami atsakingai rūšiuoti šiukšles. Džiugu tai, kad į šias veiklas buvo įtrauktos ir mokinių šeimos. Visiems atrodė svarbu išmokti puoselėti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Pavaduotoja Inga Rankelienė džiaugėsi, kad projekto veikla buvo puikiai koordinuojama, nuosekli bei sisteminga. Ji tikisi, kad nuo šiol nauja tradicija gali tapti „Krante“ kiekvieną pavasarį organizuojama šeimų sporto šventė.

Projekto metu net 19 mokytojų turėjo galimybę susipažinti su 7 šalių švietimo sistemomis, vaikų ugdymo sveikatos klausimais. Dalyvavimas projekte mokytojams suteikė galimybes susipažinti su užsienio šalyse naudojamomis naujomis metodikomis, mokymo programomis, sistemomis, leido keistis patirtimi su užsienio kolegomis, užmegzti naudingus bendradarbiavimo ryšius. „Projekto veikla motyvuoja būti „kitokiam“ – tobulinti anglų kalbos žinias, bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis, praplėsti akiratį. Mokytojas, būdamas „kitoks“, motyvuoja mokinius būti „kitaip“. „Kitoks“ mokinys yra žingeidus naujovėms, stengiasi išsiskirti iš minios, jo veikla yra turininga.“ (Vilma Petkienė) „Mokytojams darbas projekte, kaip teigia tikybos mokytoja R. Gudirgienė, – tai galimybė įdomiai atlikti savo užduotis, patobulinti darbinius įgūdžius, pažinti pasaulį, įgyti žinių.“

Įvyko paskutinis, baigiamasis, projekto šalių susitikimas Turkijoje.

Stambulas – didžiausias Turkijos miestas ir uostas. Čia gegužės 23 – 28 dienomis į baigiamąjį susitikimą išvyko net 8 krantiečių komanda (direktorius, dvi pavaduotojos, projekto koordinatorė ir 4 mokytojos). Priėmimą Gürpinar Yeşilkent pradinėje mokykloje visi keliavusieji pavadino šiltu ir nuoširdžiu. Vaikai, pasipuošę tautiniais rūbais, grojamos zurnos (tradicinio pučiamojo instrumento) bei davul (dvipusio būgno) garsai pasitiko svečius mokyklos kieme ir mokė savo tautinio šokio žingsnelių visų šalių atstovus. Vėliau per keletą vizito dienų dalyvauta pamokose, bendrauta su kolegomis ne tik iš Turkijos, bet ir iš kitų projekte dalyvaujančių šalių. Mokyklos direktorius Ercan Gürbüz pristatė Turkijos švietimo sistemą. Projekto dalyviai taip pat susitiko su Stambulo Beylikduzu rajono meru Ekrem Imamoglu, kurio priėmime buvo pagerbtas kiekvienas svečias. Mūsų mokyklos direktorius Egidijus Žiedas taip apibūdino savo įspūdžius: „Projekto dalyviams įsiminė ne tiek miesto didingumas ir įdomybės, kiek pačių šeimininkų dėmesys ir pagarba. Tai buvo baigiamasis projekto dalyvių susitikimas, todėl daugiau laiko skirta tarpusavio bendravimui, kultūrinei programai. Vienas iš tokių pavyzdžių – programoje iš anksto numatytas mero priėmimas. Atvykęs su solidžia palyda, meras pabendravo su visų projekte dalyvaujančių šalių komandomis, rasdamas savo pastebėjimų apie kiekvieną šalį. Mums pasakė žinąs Lietuvos sostinę Vilnių. Pradinė mokykla, kurioje dirba mus priėmę šeimininkai, pasitiko aukšta tvora ne tik rakinamais vartais, bet ir su apsauga. Skambant būgnui ir į birbynę ar dūdelę panašiam instrumentui vinguriuojant garsus, mažieji mokinukai pademonstravo šokio ir dainavimo gebėjimus. Pakvietė projekto dalyvius bendram turkų liaudies šokiui, kuris, turkų mokyklos direktoriaus teigimu, geriausiai sekėsi mūsų grupės vadovei Vilmai Žvinklienei. Lankėmės pamokose, kuriose mažieji noriai bendravo su svečiais. Tiesa, ne visi turkų mokytojai gebėjo kalbėti angliškai, gal todėl dabartinei Turkijai užsibrėžus perspektyvą tapti ES nare, anglų kalbos mokoma nuo antros klasės. Mokykloje mokosi 998 mokiniai, klasės mokinių vidurkis – 50 vaikų, nes kasmet vis besiplečiantis daugiamilijoninis Stambulas paprasčiausiai kitaip jų nesutalpintų švietimo įstaigose.“

Svarbiausias buvo koordinatorių pasitarimas, kuriame pasidžiaugta dviejų metų projekto rezultatais, peržvelgti projekto galutinės ataskaitos dokumentai, pasidalinta patirtimi apie sporto šventę „Pagauk Vaivos juostą“ visose devyniose šalyse ir nutarta sukurti video, skatinantį jaunimą aktyviai gyventi. Projekto vadovai nutarė parengti projekto vertinimo klausimynus ir jais pasidalinti.

Pasitiko musulmoniška šalis. Įspūdžiai.

Motyvuojanti dirbti ir įspūdinga šio projekto dalis – kelionės. Tad puiku, kai kasdienį darbą mokykloje galima paįvairinti prasmingais, turiningais projektais. Ir dar puikiau, kai tokių tarptautinių projektų dalimi tampa kultūrinė pažintinė veikla. Šįsyk Turkijoje projekto dalyviai aplankė Topkapi rūmus, kurie 1465-1853 m. buvo administracinis Osmanų imperijos centras. Topkapi rūmus sudaro ne tik sultono rezidencija, teritorijoje yra dešimt mečečių, dvi ligoninės, dvylika bibliotekų, dvidešimt du fontanai, keturiolika turkiškų vonių, dvidešimt virtuvių, penkios mokyklos, virš trijų šimtų kambarių bei haremas, į kurį patekti galima tik su gidu. Pagal istorinius šaltinius, vienu momentu hareme gyveno virš 400 moterų. Karališkasis kompleksas buvo toks didelis, kad čia galėjo gyventi iki 4000 žmonių. Įspūdį paliko ir Mėlynoji mečetė, pastatyta XVI amžiuje. Ji viena iš dviejų Turkijoje, turinčių šešis minaretus. Mėlynoji mečetė yra atvira turistams, tačiau nėra muziejus, todėl prieš patenkant į vidų tenka nusiauti batus ir prisidengti plaukus. Vakare saulei leidžiantis iš minaretų pasklinda muedzino kvietimas melstis, kuris nuvilnija per visą miestą. Lietuvio ausiai jis skamba gan kraupokai. Joje meldžiamasi 5 kartus per dieną. Nepamirštas aplankyti XVII a. egiptiečių turgus, kuriame daugiausia rasite gausybę prieskonių iš viso pasaulio, kartu su daugybe džiovintų vaisių bei riešutų. Ir Galata tiltas, per Auksinio rago įlanką nutiestas sujungiantis du judrius Stambulo rajonus, ir dar daugybė akimirkų, kuriomis baigiamojo susitikimo darbo grupės nariai dalinosi su visa „Kranto“ bendruomene.

„Mažos šalies mažo miesto gyventojui, patekusiam į didelės šalies megapolį, koks yra Stambulas, įspūdžiai, be abejo, yra tiesiog žodžiais neapsakomi. O jeigu dar pridursime tai, kad patenki ir į visiškai kitą kultūrą, priklausančią Rytams, kurioje, nežiūrint orientacijos į Vakarus, dominuojančia lieka Islamo musulmoniškoji, tie įspūdžiai dar kelis kartus sustiprėja. Visų mūsų dėmesį patraukė švara ir tvarka tokiame dideliame mieste, kruopščiai prižiūrimi gėlynai, laistomi žali plotai, ir gatvės, gal dėl to, zujant nenutrūkstamam automobilių srautui, nesijaučia esant didelės oro taršos. Be abejo, orą grynina ir Stambulo krantus skalaujančios Juodoji ir Marmurinė jūros. Dėmesį patraukia tai viename, tai kitame miesto kvartale kylančios naujosios statybos. Kiekvieno, apsilankiusio Turkijoje, dėmesį atkreipia šios šalies žmonių patriotizmas, ypač pagarba šalies vėliavai, kuri kabo tiesiog gyvenamųjų namų balkonuose, o gatvėse pardavinėjama kaip suvenyras – vadinasi, prekė paklausi“. (Egidijus Žiedas) „Turėjome galimybę susipažinti su visai kitokios kultūros ir tradicijų šalimi, vaikų ugdymo ypatumais, pamatėme, kaip galima reprezentuoti savo šalį, miestą.“ (Violeta Petrošienė)

„Važinėjantis po Stambulą maloniai nuteikė pirmasis įspūdis: už lango - švarus, modernus, tvarkingas, gyvas miestas, papuoštas gėlynais, skverai, spalvingi namai. Viešnagės dienos visiškai pakeitė išankstinį įsivaizdavimą, kad tokiame dideliame Azijos mieste gali būti nesaugu ir netvarkinga. Penkis kartus per parą iš minaretų sklinda dvasininko kvietimas melstis, o islamiška giesmė visai aplinkai suteikia rytietiško žavesio. Stambule į akis krito islamo ir Vakarų tradicijų derinys. Atokesni miesto rajonai (apie 30 km nutolę nuo miesto centro) – tai kitas pasaulis, iš esmės niekuo nesusijęs su Stambulo centro Osmanų architektūra ir Bosforo sąsiaurio laivais. Iki 15 aukštų daugiabučiai, kiemuose naujutėliai automobiliai, žaidimų aikštelės, mokyklos ir, žinoma, daug žalumos. Stambule gausu ne tik minaretų, bet ir įvairiausių formų dangoraižių.“ (Koordinatorė Vilma Žvinklienė)

Vietoje pabaigos.

„Krante“ vėl laukiama naujų tarptautinių projektų. Tai, kuo stebėsimės patys, stebinsime ir savo mokinius, ir kolegas. Tarptautinius projektus vykdyti paprasta, kai komanda tiki tuo, ką daro. Kaip darbo grupės narė ir „iš arti“ mačiau visą dvejų metų šio projekto „virtuvę“, tad savo ir visos „Kranto“ bendruomenės vardu noriu nuoširdžiai pasveikinti koordinatorę Vilmą Žvinklienę su patirta sėkme ir palinkėti, kad dar nesyk nuskambėtų mokinių ir mokytojų žodžiai: „Jaučiamės pakylėti, dvasiškai praturtėję, laimingi.“

 

 

 

„Kranto“ lietuvių kalbos mokytoja metodininkė,

projekto komandos narė Rasa Rusteikienė

 

 

Pastaba. Projekto veikla finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Straipsnyje pateikta informacija atspindi dotacijos gavėjo, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos komisijos ar jos institucijų požiūrį. Europos komisija neatsako už medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.   

 

 

 

Pagrindinis puslapis > Naujienos
......................................................................................................................................................................................................
© 2012 Rasa Jeriomenkienė

Informacija atnaujinta 2014 m. birželio 02 d.