Ankstyvas pavasaris „Kranto“ pagrindinės mokyklos

tarptautinio Comenius projekto

„Sveiki vaikai = sveika Europa: žingsniai sveikos gyvensenos link“

komandai prasidėjo susitikimu Suomijoje.

 

 

 

Šeštasis projekto darbo grupės narių susitikimas Kemi mieste.

Kovo pradžioje trisdešimt mokyklinio Comenius tarptautinio projekto dalyvių – mokytojų iš Austrijos, Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos bei Turkijos susitiko Suomijos mieste Kemi, esančiame garsiojoje Laplandijoje. Mieste gyvena apie 22 tūkst. gyventojų. Kemi pasaulio turistams žinomas kiekvienais metais iškylančia ledo pilimi su restoranu, koplyčia ir net viešbučiu keliautojams. Deja, dėl neįprastai šiltų orų pradėjusi tirpti pilis buvo jau uždaryta lankytojams. Projekto dalyviams pavyko tik pasigrožėti išore ir pasivaikščioti ant dar užšalusios Baltijos jūros ledo Botnijos įlankoje.

„Kranto“ mokytojų komanda šįkart buvo itin marga: vyko Vilma Žvinklienė - projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja, Svajūnė Šakienė - Comenius projekto darbo grupės narė, Giedrius Ratkus - kūno kultūros mokytojas bei muzikos mokytojas Ringaudas Stoškus. Šiame koordinatorių susitikime buvo aptartos reikšmingos veiklos: džiaugsmingai pasidalinta įspūdžiais apie sukurtą tradicinių patiekalų elektroninę knygą (http://www.hc-he.com/Recipes-Book/index.html), nutarta, kad bus sukurtas daržovių ir vaisių žodynėlis devyniomis kalbomis, visų šalių mokyklos organizuos sporto šventę gegužės mėn. – birželio pradžioje. Aptartos Comenius savaitės veiklos mokslo metų gale: tradiciniai šokiai, valgių gaminimas ir projekto fotografijų paroda. Nuspręsta iki vizito Turkijoje parengti preliminarias galutines projekto ataskaitas. Projekto koordinatorė mokytoja Vilma dalinosi įspūdžiais: „Smagu, kad jau antrus metus vykdomas projektas suteikia galimybę mūsų mokyklos mokytojams susipažinti su kitų šalių švietimo sistemomis, pabendrauti su mokytojais ne tik iš lankomos šalies, bet dar iš septynių skirtingų Europos šalių, dalyvaujančių projekte. Įgyta patirtis ir pažintos kultūros praplečia akiratį ir, manau, yra stimulas ir motyvacija dirbti mokykloje kitaip – moderniai.“

 

Suomijoje sužavėjo ir mokinių, ir suaugusiųjų sąmoningumas.

Svečiams buvo sudarytos galimybės aplankyti tris pagrindines mokyklas. Suomijoje – Kemi (skirta specialiosioms klasėms) ir Hepola (projekte dalyvaujanti), Švedijoje – Marielund pagrindinę mokyklą (Haparandoje). Koordinatorė V. Žvinklienė pasakojo, jog pabendravus su Švedijos ir Suomijos mokyklų mokiniais, susidaro įspūdis, jog jie nejaučia streso ar įtampos. Ją ir kitus mokytojus ypač nustebino mokinių sąmoningumas – tėvai ir mokytojai jų pasiekimų nekontroliuoja, tačiau jie patys supranta, kad savo gyvenimo kalviai yra patys. Tad kaip pasiklos, taip ir išsimiegos. Pagrindinis stimulas mokytis ir motyvacija – jų pačių ateitis. Gaila, kad tokio supratimo dauguma mūsų mokinių, deja, neturi. Tad mokytojams tenka gerai pasukti galvą keliant lietuvaičių motyvaciją, nes jų ateitis, atrodo, yra ne jų, o jų tėvų ir mokytojų reikalas.

Apsilankiusiems Hepola pagrindinėje mokykloje sveikinimo žodį svečiams tarė mokyklos direktorė, buvo skaitomas moksleivių parengtas pranešimas apie Suomijos švietimo sistemą, žurnalistikos būrelio mokiniai pristatė savo sukurtą filmą apie Hepola mokyklą. Mokytojų parengti pradinukai padainavo suomių liaudies dainas ir pagrojo kanklėmis, kurias, pasirodo, iš projekto šalių turi tik suomiai ir lietuviai. Dalyviai turėjo galimybę lankytis pamokose, išklausė paskaitą apie Suomijos istoriją, įvyko apžvalginė ekskursija, buvo pristatytas filmas apie prieš mėnesį organizuotas žiemos olimpines žaidynes Hepola mokykloje (svečiai netgi dalyvavo mini Olimpinėse žiemos žaidynėse). Atsisveikinimo vakarą visų šalių mokytojai pristatė savo šalių tradicinius šokius ir mokėsi šokti.

 

„Tokios mokyklos nė sapne neregėjau...“

Suomijos švietimo sistema iš arti.

Privačių mokyklų Suomijoje nėra. Mokiniai pradeda lankyti mokyklą 7 metų, baigia devynias klases sulaukę 15-kos. Pradinės(1-6kl.) ir pagrindinės (7-9kl.) mokyklos visada kartu.

Pradinėje mokykloje mokymas vyksta žaidimų metodais, nėra namų darbų. Pagrindinėje mokykloje didelis pasirinkimas mokomųjų dalykų (profesinio orientavimo pamokos: maisto gaminimas, medžio darbai, metalo apdirbimas, rankdarbiai, namų ekonomika, žurnalistikos pamokos). Hepola mokykla išskirtinė tuo, kad pamokos pradinėje mokykloje tęsiasi 60 min., o pagrindinėje – 75 min. Kabinetuose – vadovėliai, moderni įranga, priemonių gausa ir įvairovė (priklausomai nuo mokomojo dalyko). Visomis mokymo priemonėmis mokiniai ir mokytojai yra nemokamai aprūpinami mokykloje – nuo pieštuko iki planšetinio kompiuterio. Mokytojas R. Stoškus žavėjosi: „ Muzikos klasės savo instrumentų gausa labiau panašios į muzikos prekių parduotuvę.“ Mokytojų kambarys suskirstytas į darbo (kanceliarijos rojus) ir poilsio zonas (moderni virtuvėlė). Tėvų susirinkimai organizuojami iki dviejų kartų per metus, esant poreikiui kviečiami į mokyklą. Veikia elektroniniai dienynai. Baigę pagrindinę mokyklą mokiniai gali eiti į profesinę mokyklą arba laikyti egzaminą ir tęsti mokslus vidurinėje mokykloje. Kai kurie renkasi vienu metu mokytis abiejose.

Projekto darbo grupės narė, atsakinga už sveiką mokinių gyvenimo būdą ir mitybą, S. Šakienė stebėjosi: „Mokyklose visi mokiniai gauna nemokamą maitinimą. Maistas tiekiamas centralizuotai į visas mokyklas. Pietų meniu sudaro vienas karštas patiekalas (nėra pasirinkimo galimybės), daržovių salotos ir pieno gėrimai (pienas, kefyras ar jogurtas). Tiekiamas ir vegetariškas maistas. Valgykloje savitarna: vaikai patys dedasi maistą, pavalgę išrūšiuoja indus į tam skirtas dėžutes. Nustebino tai, kad mokinių sveikata tikrinama tik kas tris metus ir tai atliekama mokykloje. Mokyklai paskirtas gydytojas ir visuomenės sveikatos slaugytoja dalyvaujant mokinių tėvams tikrina vaikų sveikatą, atlieka įvairius tyrimus, skiepija. Kūno kultūros pamokose mokiniai sportuoja pagal savo galimybes. Sveikatos sutrikimų turintys mokiniai neskirstomi į kūno kultūros grupes (parengiamoji, specialioji).

Grįžę „Kranto“ mokytojai vieningai sutarė: Suomijos švietimo sėkmės formulė - kritinis mąstymas, kūrybiškumas, supratimas ir bendradarbiavimas.

 

Nepailstantys Elfai Laplandijoje.

„Kalėdų senelis, pasirodo, tikrai yra.“

Tokio pobūdžio tarptautiniai projektai neatsiejami nuo pažintinės kultūrinės veiklos. Didžiausią įspūdį dalyviams paliko Kalėdų Senelio kaimas ir susitikimas su Kalėdų Seneliu, jo elfais ir elniais. Peržengtas poliarinis ratas, tik, gaila, nepavyko pasigrožėti Šiaurės pašvaiste. Arktikum muziejuje Rovaniemyje svečiai buvo supažindinti su samių buitimi, papročiais ir kultūra. Pilke interaktyvaus mokslo muziejaus ekspozicija atskleidė Suomijos miškų ypatumus. Stora Enso popieriaus fabrike (Kemi) visi „keliavo“ popieriaus keliu nuo miško iki spausdintuvų, stebėjo gamybos procesą.

Vizitą Suomijoje mokytojai pavadino puikiu, gerai organizuotu. Patys suomiai šilti ir malonūs kolegos, o kiekviena išvyka svetur, kaip teigė G. Ratkus, turininga ir naudinga visais aspektais: tai galimybė palyginti gyvenimo ir ugdymo sąlygas, pasidalinti darbo patirtimi.

 

„Kranto“ lietuvių kalbos mokytoja metodininkė,

projekto komandos narė Rasa Rusteikienė

 

 

Pastaba. Projekto veikla finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Straipsnyje pateikta informacija atspindi dotacijos gavėjo, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos komisijos ar jos institucijų požiūrį. Europos komisija neatsako už medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.   

 

 

 

Pagrindinis puslapis > Naujienos
......................................................................................................................................................................................................
© 2012 Rasa Jeriomenkienė

Informacija atnaujinta 2014 m. balandžio 03 d.